rydyti

rydyti
2 rýdyti, -o (rýdžia Š), -ė caus. ryti. 1. DŽ, Vkš, Mžš duoti ryti (ėsti, lesti): Mes pasidėjom kopėčias i žiūrim, kaip kielė rýdo gegutuitį Žml. Balandžiai rýdo savo vaikus, vemdami iš savo snapo į jųjų snapą J. Vištaliai tie pagrįsa mun – rýdyk rýdyk kaip striktus Lkv. Kalakučiukus reikia dažnai rýdyti Mšk. Rýdyk rýdyk, lesyk lesyk tas vištas Šv. Rydydavo vištas miežiais Zr. Kiaules rydėme žirniais rš. 2. šnek. valgydinti, penėti: Aš tavę dyko (nieko neveikiančio) nerýdysiu Ds. Šiandieną visą dieną blynais rýdau KlvrŽ. Marijonų auklėtiniai būdavo gerai rydomi, lepinami, pratinami į prabangą, kad būtų atitraukti nuo skurdaus ir rūstaus žmonių gyvenimo rš. 3. J šnek. vaišinti svaigiaisiais gėrimais, girdyti: Kamgi jis rýdo? Reikalui pasiliktų [tą alų] Mžš. Degtine kitus rydo Ps. \ rydyti; aprydyti; atrydyti; įrydyti; išrydyti; nurydyti; parydyti; prarydyti; prirydyti; surydyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • rydyti — rýdyti vksm. Kalakutùs, vištàs rýdė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rydyti — 1 rydyti, o, ė cur. 1 rieti: 1. Kam rydai kiaules šunimis? J. ^ Kad nėra šuns, reik rydyti su kate LTR(Grz, Žg). 2. Kam tas uošvėnes reikėjo rydyti, ale ne – malė su liežuviu! DūnŽ. Kam tu juos rydai, kad jie rietųs? J. 3. refl. rietis, pyktis:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprydyti — 1 aprydyti tr. užsiundyti, papjudyti: Aprydė muni su šunims Vkš. Aprydė avis šunim ir visas miškan nuginė Žg. rydyti; aprydyti; išrydyti; surydyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprydyti — 2 aprydyti tr. P šnek. apgirdyti. rydyti; aprydyti; atrydyti; įrydyti; išrydyti; nurydyti; parydyti; prarydyti; prirydyti; surydyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrydyti — 2 atrydyti tr. Š atpenėti: Vienais pelais kiaulių neatrydysi Ds. rydyti; aprydyti; atrydyti; įrydyti; išrydyti; nurydyti; parydyti; prarydyti; prirydyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrydyti — 1 išrydyti tr. siundant šunis, lauk išvaryti: Aną panos nelydėjo, su šuniais išrydė (d.) Vkš. rydyti; aprydyti; išrydyti; surydyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrydyti — 2 išrydyti caus. išryti. 1. išpenėti: Išrydyta karvė nebūs tau pienuo gera Šts. 2. Š šnek. duoti prisiryti (prisivalgyti, prisigerti): Bobos niekas neišrydė: nedavė duonos, sviesto, alaus J. 3. Šv šnek. girdant, vaišinant išleisti, išeikvoti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurydyti — 2 nurydyti 1. caus. nuryti 1: Tokio gabalo višta nenurys, užsprings. – Ne, aš prieisiu ir nurydysiu Rm. 2. tr. nušerti, nupenėti: Varnūčiai y[ra] riebi, pryš palekant iš lizdo, y[ra] nurydyti Šts. rydyti; aprydyti; atrydyti; įrydyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parydyti — 2 parydyti caus. paryti: 1. Senai reikėjo parydyt paršus Km. Reikia parydyti tą šunį Pc. Jau seniai špoko vaikai parydyti Žml. 2. Vkš Reikia vaiką parydyt Žml. Penkta gi burna prie stalo kariasi, iš ko parydysi? J.Balt. 3. caus. paryti 4:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prarydyti — 2 prarydyti caus. praryti 3: Kurs prarydė žiedą kalakutui, teataima nuo jo J. rydyti; aprydyti; atrydyti; įrydyti; išrydyti; nurydyti; parydyti; prarydyti; prirydyti; surydyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”